Poliarinė pašvaistė – viršutinių Žemės atmosferos sluoksnių švytėjimas, kurį sukelia energingų dalelių sąveika su atmosferos atomais ir molekulėmis. Šiaurės pusrutulyje ji vadinama šiaurės pašvaiste (Aurora borealis), pietų – pietų pašvaiste (Aurora australis).
Aurora Borealis timelapse HD, autorius Tor Even Mathisen, Vimeo. Vaizdo įrašas iliustruoja reiškinį ir nerodo dabartinės situacijos.
Kodėl pašvaistė švyti skirtingomis spalvomis?
Magnetinio lauko veikiamos energingos dalelės pasiekia viršutinę atmosferą ir sužadina deguonį bei azotą. Atomams ir molekulėms grįžtant į mažesnės energijos būseną išspinduliuojama šviesa. Atominis deguonis sukuria dažną žalią, o aukščiau – ir raudoną švytėjimą. Azotas prisideda prie mėlynų, violetinių bei rausvų atspalvių. Spalva priklauso nuo dalelių energijos, dujų ir aukščio.
Pašvaistės dažniausios aplink magnetinius polius. Stipraus geomagnetinio aktyvumo metu jų zona gali išsiplėsti į mažesnes platumas, taip pat ir Lietuvą. Tačiau poliarinėse srityse pašvaistė gali pasirodyti ir be stiprios geomagnetinės audros. Reiškinys vyksta ir dieną, tik jį nustelbia Saulės šviesa.
Kaip stebėti Lietuvoje?
- Rinkitės tamsią, saugiai pasiekiamą vietą toliau nuo miestų apšvietimo, su atviru šiauriniu horizontu.
- Patikrinkite debesuotumą, sutemas, Mėnulio šviesą ir naujausią geomagnetinio aktyvumo prognozę.
- Duokite akims prisitaikyti prie tamsos. Nuotraukoje pašvaistė gali būti ryškesnė ir spalvingesnė nei matoma plika akimi.
- Vien Kp reikšmė negarantuoja pašvaistės jūsų vietoje. Stebėkite ir faktinę dangaus bei audros raidą.
Geomagnetinio aktyvumo prognozės padeda pasirinkti laiką, tačiau nėra matomumo pažadas.
Stebėjimas šiaurės šalyse
Trumsė (Tromsø) Norvegijoje, Suomijos Laplandija ir Islandija – keli populiarūs kelionių pavyzdžiai. Galimybės priklauso nuo konkrečios vietos, sezono, tamsos ir oro. Trumsėje stebėjimo sezonas paprastai trunka nuo rugpjūčio pabaigos iki balandžio pradžios; net ir tuomet rezultatas negarantuotas. Vasarą šiaurėje šviesios naktys stebėjimą riboja.
Saulės aktyvumo ciklas turi įtakos kosminiams orams, tačiau nėra taisyklės, kuri pagal vieną ciklo datą garantuotų pašvaistę ar jos maksimumą po tiksliai nustatyto metų skaičiaus.
Šaltiniai: NASA pašvaisčių stebėjimo ir fotografavimo vadovas, Visit Tromsø apie stebėjimo sezoną.
Tekstas peržiūrėtas 2026-10-06.
